Tiempon Dinekko’

Ekungok i post gi Chamoru.

Måtto i *tiempon dinekko’ guini na lugåt ya mamflores i trongkon håyu siha. Mamflores todudu 🙂 Hagas ha’ måkpo i tiempon sakura desde ki ma’pos na mes. Kadada’ i lina’la’-ñiha i flores sakura siha! Lao guaguaha ha’ i flores håyun ga’lågu siha ya manhuhuyong i otro flores yan tinanom. Ya bula kåntan paluma gi aire.

Hu gof gosa i tiempon dinekko’ guini sa’ guaha nuebu na lina’la’ gi uriyå-hu. Gi minagåhet, malago’ yo’ na para u matåmpe i tano’ ni semnak yan flores siha. Ogga’an siha etmås ya-hu, sa’ siña yo’ manhungok kåntan paluma mientras gumigimen yo’ chå pat kafe. Despues di i hinemhom i tiempon minanengheng, i nuebu na flores siha muna’hohomlo’ yo’ todu i tiempo.

Lao på’go na såkkan, makkat i korason-hu ni taiminagof. Siña yo’ manli’e’ nuebu na lina’la’ gi uriyå-hu – i lina’la’ i tiempon dinekko’ – ya hu agradedesi i ginefpå’go. Lao hu hahasso lokkue’ na taigue si tihå-hu, ya hu tungo’ na ti para u fanli’e’ flores ta’lo. Ti para u nginge’ i fresko na månglo’, ya ti para u fañiente somnak gi matå-ña. Mana’atan yo’ gi uriyå-hu mientras hu siesiente este na minakkat gi korason-hu. Mamaisen yo’, “Håfa na taiguini? Håfa na gagaige’ ha’ yo’ guini lao taigue si tihå-hu?” Puputi ha’, ya ti para u påra i piniti.

Ngumaha’ yo’ ya hu atan i langhet, ya hu tungo’ na siempre bai hu fañodda’ hinemlo’. Lao på’go mamakkat ha’ i korason-hu. Mangogo’te yo’ flores gi kannai-hu ya hu hahasso i kinadadå’-ña i lina’la’. Hu hahasso lokkue’ na matulailaika i lina’lå’-hu todu i tiempo. Guaha na biahi, magof i tinilaika siha. Otro biahi, puti i tinilaika siha. På’go, puti i tinilaika. Tåya’ minagof sin taiminagof, tåya’ guinaiya sin piniti – hinanao-ña i lina’la’ este. An mañiente yo’ piniti pat chinathinasso, hu hasso i sinangån-ña si Kahlil Gibran: “Gaige i hinagong i lina’la’ gi semnak, ya gaige i kannai i lina’la’ gi manglo’.”

Hu tungo’ na para u faloffan todu.


*Nota: Ti siña hu sodda’ i palåbra put “Spring” gi lengguahen Chamoru. Buente ti mañodda’ yo’ sa’ guaha dos na tiempo giya Marianas – tiempon somnak yan tiempon uchan. Pues hu fa’tinas este na palåbra, ginen as “dokko'”.

Leave a comment